Tikslas:

• Išmokti sudaryti veiklos procesų žemėlapius, atskirti vertę kuriančius žingsnius nuo vertės nekuriančių žingsnių, eliminuoti vertės nekuriančius žingsnius, optimizuoti ir standartizuoti gamybos procesus.

Planuojamas rezultatas:

• Dalyviai mokės praktiškai taikyti Vertės srauto žemėlapio ir Standartizuoto darbo metodikas. Žinos, kaip atskirti vertę kuriančius žingsnius nuo vertės nekuriančių žingsnių ir juos optimizuoti.
• Išmoktas metodikas sėkmingai pritaikys praktikoje – sutrumpės procesų vykdymo laikas, bus taupomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Mokymai skirti:

• Gamybos vadovams, pavaduotojams, pamainos vadovams.
• Kitiems asmenims, atsakingiems už gamybos procesų valdymą.

Mokymai „Maisto saugos ir higienos reikalavimai gamybos, sandėliavimo, viešojo maitinimo sektoriaus įmonėse“ skirti specialistams, siekiantiems praktiškai įgyvendinti ir palaikyti jų kasdienėje darbinėje veikloje kylančius reikalavimus. Auditorius Marius Kaziliūnas pateiks pagrindinius maisto saugos ir higienos terminus ir sąvokas, aptars maisto saugos bei kokybės kultūrą, reikalavimus patalpų, įrengimų ir inventoriaus valymui, plovimui, dezinfekavimui, taip pat grafikus, įrašus, efektyvumo kontrolę bei kitus aktualius klausimus. Bus pristatyti ir reikalavimai bei rekomendacijos pastatams, paviršiams, atliekų tvarkymui, vandens kokybės ir kitų komunalinių tinklų priežiūrai.

Antroje mokymų dalyje bus akcentuojama geroji gamybos praktika: technologinių parametrų palaikymas, darbo zonavimas, kryžminės taršos ir alergenų suvaldymas, dezinfekcija. Aptariami įrenginių konstrukcijos ir paviršiai, jų priežiūra, laboratorinė savikontrolė, atsekamumas nuo žaliavų priėmimo iki realizacijos ir atšaukimo procedūros bei pristatoma RVASVT sistema. Baigę mokymus, dalyviai įgis aiškų metodinį pagrindą, leidžiantį sistemiškai įsivertinti bei tobulinti procesus, mažinti maisto saugos ir higienos rizikas bei užtikrinti atitiktį reikalavimams.

Besisukančių įrenginių techninės būklės ir gedimų nustatymas bei analizė pagal virpesių matavimų rezultatus – praktiniai mokymai, skirti techniniams darbuotojams ir virpesių diagnostikos specialistams, siekiantiems didinti įrenginių patikimumą ir mažinti neplanuotus stabdymus. Aptarsime, kaip kryptingai diegti šiuolaikines virpesių matavimo ir diagnostikos metodikas, automatines guolių tepimo sistemas ir naujausius DI sprendimus, kad prižiūrimi siurbliai, ventiliatoriai bei staklės dirbtų stabiliai ir saugiai.

Programoje – metodikų palyginimas (skirtumai, privalumai, ribojimai) ir jų taikymas įmonėje; siurblių, ventiliatorių ir staklių montavimo, centravimo, priežiūros ir būklės vertinimo praktika; diagnostikos standartų įvairovė ir taikymo aspektai. Pristatysime naują virpesių matavimo prietaisą ir jo panaudojimo galimybes, atliksime virpesių matavimų rezultatų analizę bei išankstinių gedimų nustatymą. Užbaigsime klausimų – atsakymų sesija, kad kiekvienas dalyvis išsineštų kaip įmanoma aiškesnius sprendimo kriterijus, ką, kaip ir kada taikyti eksploatuojant savo įrenginius.

Pažymime, jog po mokymų dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys pažymėjimai, nurodant VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros mokymo programai suteiktą žymenį M-186-24-TSIA. Kvalifikacijos tobulinimo valandos užskaitomos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, hidrotechnikos statinių, kitų inžinerinių statinių: YSPV, YSPVPV, YSSV, YSSTPV, NSPV, NSPVPV, NSSV, NSSTPV.

Mokymų tikslas:

• surasti esmines projektavimo arba statybos metu įvykusių klaidų, defektų ir kitų problemų atsiradimo priežastis;
• pagal nustatytas priežastis numatyti veiksmus ir/arba priemones, kad problemos nesikartotų.

Planuojamas rezultatas:

Dalyviai moka:

• atskirti simptomus, problemas ir pasekmes;
• trumpai ir tiksliai apibrėžti problemą;
• praktiškai 5 KODĖL metodu atlikti problemos esminių priežasčių analizę;
• parinkti efektyvias priemones (veiksmus), kad problema būtų pašalinta ir nesikartotų.

Sėkmingai praktikoje taikant mokymuose išmoktą metodiką mažėja pasikartojančių defektų, klaidų ir kitų problemų skaičius todėl greičiau įvykdomi darbai, mažėja švaistymai dėl klaidų arba defektų taisymo.

Tikslas:

• Išmokti sudaryti veiklos procesų žemėlapius;
• Atskirti vertę kuriančius žingsnius nuo vertės nekuriančių žingsnių, eliminuoti vertės nekuriančius žingsnius;
• Gebėti optimizuoti ir standartizuoti procesus.

Planuojamas rezultatas:

• Dalyviai mokės praktiškai taikyti Vertės srauto žemėlapio ir Standartizuoto darbo metodikas;
• Dalyviai žinos, kaip atskirti vertę kuriančius žingsnius nuo vertės nekuriančių žingsnių ir juos optimizuoti;
• Taikant išmoktas metodikas sėkmingai pritaikys praktikoje – sutrumpės procesų vykdymo laikas, bus taupomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

2024 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Taryba oficialiai priėmė Reglamentą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo nustatyti privalomi pakartotinio naudojimo tikslai, apribojamas tam tikrų rūšių vienkartinių pakuočių naudojimas ir reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai kuo labiau sumažintų naudojamų pakuočių kiekį.

Reglamente nustatyti nauji privalomi pakartotinio naudojimo tikslai 2030 metams ir orientaciniai tikslai 2040 metams. Vienas iš esminių pokyčių – jau nuo 2030 m. visos rinkai teikiamos pakuotės turės būti tinkamos perdirbti. Reglamentą pradėsime taikyti nuo 2026 m. rugpjūčio 12 dienos, todėl verslui svarbu rengtis jau dabar. Kviečiame verslą susipažinti su artėjančiais pokyčiais, o gautas žinias ir gaires panaudoti sklandžiam  PPWR reglamento įgyvendinimui.

Mokymų metu sužinosite, kokie atliekų tvarkymo reikalavimų pakeitimai aktualūs 2026 m. pramonei – kokių naujų leidimų gali prireikti, kaip vyks sugriežtinta kontrolė ir kokios sankcijos bus taikomos; kaip nacionaliniu ir ES lygmenimis plečiamas išplėstinės gamintojo atsakomybės (EPR) principas ir kuo aktuali naujausia teismų praktika; kaip praktiškai taikyti „šalutinio produkto“ ir „nebelaikoma atliekomis“ kriterijus bei kokią įtaką tai daro verslo procesams. Taip pat paaiškinsime, ką pramonei numato naujausi ES teisės aktai: Teisės į remontą direktyva, Ekologinio projektavimo reglamentas, Pakuočių reglamentas ir kt., bei kaip jiems pasirengti; kaip atskirti taršą nuo žalos aplinkai ir taikyti prevencines priemones teisinės atsakomybės rizikoms mažinti. Mokymų pabaigoje lektorė atsakys į rūpimus klausimus bei pateiks rekomendacijas skalndžiam pakeitimų įgyvendinimui.

Mokymų tikslas:

Padėti pramonės įmonių atstovams taikyti jau įsigaliojusius pokyčius ir praktiškai pasirengti planuojamiems atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos ir kitiems susijusiems aplinkos apsaugos reguliavimo pokyčiams.

Vienas dažniausiai pasitaikančių skaudulių įmonėse – darbuotojų negebėjimas atpažinti švaistymų jo/įmonės veiklos procesuose ar tiesiog nenoras garsiai įvardinti esamų problemų bei teikti siūlymus joms spręsti, todėl šių mokymų metu aptarsime dažniausias darbuotojų motyvacijos nebuvimo, nenoro priežastis įsitraukti į įmonės veiklos procesų tobulinimą ir nagrinėsime priemones bei būdus, kaip to išvengti ar tai pakeisti. Mokysimės, kaip identifikuoti tikrąsias veiklos procesų problemas, o ne jų simptomus, bei kokiais metodais „užnorinti“ darbuotojus teikti siūlymus joms spręsti.

Jei įstaigos organizacinėje kultūroje ir veiklos procesuose fiksuojate bent keletą iš šių išvardintų problemų, tuomet Jums tikrai bus naudingi  šie dviejų dienų praktiniai mokymai:

• darbuotojai nesupranta (nežino), kokie yra švaistymai proceso sraute ir jų nešalina, o su jais susitaiko (toleruoja) ir suformuoja „standartiškai atliekamo darbo“ įpročius;
• dažnu atveju tobulinami simptomai, tačiau nešalinamos veiklos problemos;
• už visos veiklos tobulinimą atsakingas vienas darbuotojas;
• neformuojama organizacinė kultūra, kad visi organizacijos darbuotojai teiktų pasiūlymus, kaip sumažinti švaistymus ir tobulinti veiklą.

Planuojami rezultatai:

• Dalyviai geba apmokyti savo organizacijos darbuotojus atpažinti švaistymus jų kasdienėje darbinėje veikloje, motyvuoti juos teikti pasiūlymus ir šalinti švaistymus (atsargos, transportavimas, klaidų taisymas, papildomas procesas, perprodukcija, laukimas, nepanaudotos žinios) pagal KAIZEN metodo principą;
• Sėkmingai praktikoje taikant išmoktą metodiką nuolat gerinamos visos organizacijos funkcijos ir procesai, visiems darbuotojams suteikiama galimybė asmeniškai prisidėti prie organizacijos tobulinimo, sudaroma galimybė pastebėti iniciatyvius darbuotojus, didinti jų įsitraukimą ir motyvaciją.

Mokymai skirti:

• Vadovaujantiems asmenims;
• Darbuotojams atsakingiems už veiklos organizavimą ir tobulinimą;
• Darbuotojams atsakingiems už veiklos standartizavimą;
• Darbuotojai, atsakingi už procesų srauto sudarymą ir vertinimą;
• Darbuotojams atsakingiems už darbą su personalu.

Tikslas:

• Išmokti sudaryti veiklos procesų žemėlapius, atskirti vertę kuriančius žingsnius nuo vertės nekuriančių žingsnių, eliminuoti vertės nekuriančius žingsnius, optimizuoti ir standartizuoti gamybos procesus.

Planuojamas rezultatas:

• Dalyviai mokės praktiškai taikyti Vertės srauto žemėlapio ir Standartizuoto darbo metodikas. Žinos, kaip atskirti vertę kuriančius žingsnius nuo vertės nekuriančių žingsnių ir juos optimizuoti.
• Išmoktas metodikas sėkmingai pritaikys praktikoje – sutrumpės procesų vykdymo laikas, bus taupomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Mokymai skirti:

• Gamybos vadovams, pavaduotojams, pamainos vadovams.
• Kitiems asmenims, atsakingiems už gamybos procesų valdymą.

Tikslinė dalyvių grupė

Tyrimų, bandymų ir kalibravimo įstaigų ir jų laboratorijų vadovai, techniniai vadovai, kokybės vadybininkai, darbuotojai, atsakingi už vadybos sistemų pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018 ir LST EN ISO 9001:2015 arba tik LST EN ISO/IEC 17025:2018 standartų reikalavimus kūrimą, diegimą, valdymą, procesų vadovai, vidaus auditoriai, rizikos valdymo grupės vadovai ir dalyviai.

Mokymo tikslas

Vadovaujantis tarptautinių standartų LST ISO 31000:2018 „Rizikos valdymas. Gairės (tapatus ISO 31000:2018)“ ir LST EN IEC 31010:2019 „Rizikos valdymas. Rizikos vertinimo būdai (IEC 31010:2019)” rekomendacijomis suteikti dalyviams išsamias žinias apie rizikos valdymą ir rizikos vertinimo būdų taikymą tyrimų, bandymų ir kalibravimo įstaigose ir jų laboratorijose. Išsamiai aptarti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2018 reikalavimus, susijusius su rizikos valdymu.

Trumpas programos aprašymas

Mokymus sudaro teorinė ir praktinė dalys. Mokymo metu dalyviai supažindinami su rizikos valdymo reikalavimais, nustatytais LST EN ISO/IEC 17025:2018, rizikos principais, tikslais, struktūra, rizikos valdymo proceso projektavimu, organizacijos ir jos konteksto supratimo svarba, SSGG (angl. SWOT) ir PEST metodais, atsakomybių ir atskaitomybių paskirstymu, išteklių paskirstymu, rizikos procesu, apimančiu rizikos kriterijų nustatymą, rizikos vertinimą (identifikavimas, analizė, rizikos įvertinimas), veiksmus su rizika ir jų parinktis, veiksmų su rizika planų rengimą ir įgyvendinimą, monitoringą ir priežiūra, rezultatų dokumentavimą, ataskaitų teikimą. Mokymų metu apžvelgiami rizikos vertinimo būdai, rekomenduojami LST EN IEC 31010:2019 „Rizikos valdymas. Rizikos vertinimo būdai (IEC 31010:2019)”. Mokymų metu atliekamos praktinės užduotys.